Sesija emociniam LENGVUMUI

Nuovargio šaknys

Tai, ką jauti šiandien – gal prasidėjo seniau.

Emocinis nuovargis dažnai atrodo kaip dabarties perteklius:
per mažai miego, per daug reikalavimų, per stiprūs jausmai.
Ir tai – tiesa. Bet ne visa.

Kartais pavargstam ne tik nuo šiandien.
Kartais pavargstam iš ilgo įpročio būti tokiai.

Mes atnešam į motinystę ne tik kūną ir planus, bet ir savo vidinį vaiką –
tą, kuri kažkada norėjo būti išgirsta, apkabinta, saugi.

Kai kurios iš mūsų išmoko būti tylios – kad netrukdytų.
Kitos – laikė viską viena, nes nebuvo kam padėti.
Kai kurios įprato slopinti pyktį, nes „per daug“.
Kai kurios dar vaikystėje išmoko, kad reikia duoti, jei nori būti mylima.
Kai kurios blaškėsi, nes niekada nebuvo aišku, kas saugu, o kas – ne.

Ir taip gimsta mūsų nuovargis.
Ne iš vienos nakties. Iš vaikystės.
Iš įpročio slėpti. Iš gynybos tylėti.
Iš senų vidinių žinučių:

„Man reikia mažiau.“
„Aš susitvarkysiu pati.“
„Jei būsiu gera, būsiu verta.“

Bet dabar – tu jau čia.
Tu jau pradedi matyti.
Ir tai – pradžia.

Šis kelias nėra kaltės paieška. Tai grįžimas pas tą mažą tave, kuri išmoko saugoti kitus, pamiršdama save. Dabar tu gali ją apkabinti. Ir sugrąžinti save į savo gyvenimą.

Kai pradedi integruoti savo vaikystės patirtį,
tu ne grįžti į praeitį – tu grįžti pas save.

Iš tos, kuri tylėjo.
Iš tos, kuri viską laikė.
Iš tos, kuri jautėsi „per daug“ arba „per maža“.

Ir kai ją apkabini – kažkas viduje pradeda gyti.
Tyliai. Tikrai. Matomai ir jaučiamai.

Asmeninė sesija, kai visas dėmesys tau. GYVAI arba ONLINE 1-1.5 val.

50eur

KAM MAN TAI?

Mažiau kaltės – daugiau aiškumo

Kai supranta, iš kur kyla jos emocijos, kaltė ima tirpti.
Atsiranda vietos atjautai sau

Savęs nebespaudžiu

Tos tylios frazės galvoje („reikia daugiau stengtis“, „nepavargk“, „susitvarkyk“) ima netekti galios.
Atsiranda vidinė laisvė

Saugus santykis su jausmais

Pradeda nebebijoti to, ką jaučiu. Ne iškart, bet po truputį.
Tai reiškia mažiau sprogimų, mažiau slopinimo ir daugiau stabilumo

Mažėja vidinio konflikto – daugiau vidinės tylos

Ne nuolatinio dialogo „ką padariau blogai“, „kaip turėčiau“, „kas man ne taip“.
Vietoj to – ramus: „dabar jaučiuosi taip, ir tai gerai.“

Vaiko emocinės audros nebeliečia taip giliai

Kai atpažįstu savo jausmus, nebereikia reaguoti į vaiko jausmus iš baimės ar gėdos. Galiu atlaikyti, atspindėti, pabūti. Ir vaikui, ir sau.

Santykiai su vyru tampa tikresni – be vaidmenų

Ne „tu visko nedarai“, o:
„Aš noriu, kad mane matytų. Ne tik kaip mamą. Kaip žmogų.“
Tai keičia bendravimo kokybę – iš pretenzijų į ryšį.

Pamažu keičiasi visi pasirinkimai

Pradedu rinktis ne iš „reikia“, o iš „jaučiu, kad man svarbu“.
Tai reiškia: kitaip dirbu, kitaip ilsiuosi, kitaip kuriu santykius.

Leidimą būti neproduktyvia – ir vis tiek vertinga

Kai nustoji matuoti savo vertę pagal „padarytų dalykų“ kiekį.
Atsiranda vietos buvimui, nežinojimui, lėtumui – be gėdos.

Vidinį atsakymą į klausimą: „O kur dingau aš?“

Sesijos metu dažnai pirmą kartą išgirsti:
„Štai kur aš. Štai ką aš iš tikro jaučiu. Štai kodėl pavargau.“

Atsiranda drąsa pasakyti „ne“ – ir nebesigraužti

Ne per rėkimą, ne per atsitraukimą – o per paprastą, aiškų „ne“.
Tai gimsta iš atpažinimo: „mano jausmai turi vietą“. Ribos nebegriauna santykių. Jos kuria tikresnius.
Nes ribos tampa ne sienomis, o kvietimu į autentišką ryšį.

Tampi pavyzdžiu savo vaikui

Ne dėl to, kad tobula. O todėl, kad ji parodai:
„Aš galiu būti gyva. Aš galiu būti tikra. Aš galiu jausti ir būti.“ tavo vaikas išmoksta, kad ir jis gali:

Būti jautrus – ir saugus.
Būti netobulas – ir mylimas.
Būti savimi – ir priklausyti.

Jis auga drąsus ne todėl, kad niekada nesuklysta, o todėl, kad žino –
net kai klysti, tu vis tiek esi mmylimas.

gera, kad dalinatės

IŠ MAMŲ ŠIRDŽIŲ

”Didelis dėkindumas visame kame, kas vyksta. Jums už šią grupelę, už palaikymą ir pagalbą vienas kitam, išsilaisvinimą, paleidimą ir savo galios įgalinimą. Kosmosas, ne vakaras. Buvo wow stipru, gilu. Paleidinėjom ne tik gausos blokus, bet viską, kas iškyla, nes tas viskas ir yra mes, o mes tai ir visa supanti ir jungianti gausa. ”

”Ačiū Laura Oras už vedimą šįryt gana anksti 6:00. Taip, tikrai yra faktorius, kad ”reikia užlipti ant scenos ir pasirodyti” na truputį gali būti pirma susikaustymo jausmas, bet paskui ir ta paleidi, svarbiausia, kad tas jausmas ”nedrąsu” persveria tą jausmą, kuris grįžta tau atgal kelionės gale. Tad tikrai rekomenduoju nors vieną kartą pabandyti.”

”Labai skatinu visus jungtis į grupeles. Vyksta labai gilūs procesai. Ir visas procesas buvo labai magiškas. Tikrai naudokitės galimybe paleidinėti grupėje.”