Viskas gerai nuovargis
Susipažink su Tobuląja Šypsena – ta, kuri moka būti šviesi, rami, maloni… net kai viduje byra. Ji slepia tikrumą po „viskas gerai“, tačiau trokšta vieno – būti priimta be vaidmens.
Giliausias troškimas
Būti mylima be vaidmens.
Kad tavo tikroji, nesutvarkyta, tamsiais paakiais, liūdna, pykstanti ar pasimetusi versija būtų priimta.
Ne „nepaisant“, bet dėl to.
Kad galėtum būti be kaukės – ir likti.
Žaizda
„Jei būsiu tikra – mane atstums.“
Po šypsena slepiasi baimė būti per daug, per jautriai, per netvarkingai. Giliai tūno įsitikinimas, kad tavo tikrumas – per pavojingas šitam pasauliui.
Šešėlis
Prisitaikymas.
Atiduodi save po truputį, kad būtum priimta. Visada maloni, visada „ok“, net kai siela rėkia. Šypsena tampa ginklu prieš atstūmimo baimę.
Dovana
Tikrumas
Kai nustoji slėpti savo gelmę, atsiranda ryšys. Ne visi priims – bet tie, kurie priims, pamatys tave tikrą. Tavo tikrumas tampa kvietimu ir kitiems nusimesti kaukes.
Esatis
Esu gryna tiesa.
Tavo tikrumas ne rėkia – jis švyti. Kuo mažiau slepi, tuo daugiau spindi. Ir net tyloje jauti: kai esi tikra, nieko daugiau nereikia.
Archetipas: Tobuloji Šypsena
Ji viską daro „teisingai“.
Šypsosi, dėkoja, neapsunkina.
Jos „viskas gerai“ – ištreniruotas refleksas, o ne tikrovė.
Ji žino, kada kaip reaguoti, kaip atrodyti, kaip nesukelti nepatogumo.
Ji – šviesi. Tvarkinga. Funkcionali.
Ir tuo pačiu – tyliai išsekusi nuo nuolatinio vaidmens.
Viduje ji klausia:
„O jeigu aš būčiau tikra – ar manęs dar norėtų?“
Ji bijo išsilieti. Bijodama būti palikta.
Bijodama, kad jos tikroji versija – per aštri, per daug, per netobula.
Bet kai ji pradeda lėtai, mažais trupiniais grįžti į savo tiesą –
pirmiausia sau,
kai išdrįsta būti netvarkinga, netylėti, paprašyti –
tada ji ima švytėti ne todėl, kad graži. O todėl, kad tikra.
Jos tikrumas tampa leidimu ir kitoms būti gyvom, be kaukių.
Be „gerai“. Be „viskas tvarkoj“.
Ji – Tobuloji Šypsena. Kol vieną dieną šypsosi sau, net kai neverkia kiti.
Ir tada ji tampa tiesa.
Švelni, žmogiška, laisva.
